neopositivistische Pädagogik

neopozityvistinė pedagogika statusas T sritis švietimas apibrėžtis Šiuolaikinė pedagogikos kryptis, grindžiama pozityvistine filosofija. Žymesnieji jos atstovai: R. S. Pitersas (Anglija), R. Lochneris ir V. Klausas (Vokietija), Dž. Konantas (JAV). Jie skelbia pedagogikos mokslo „realistinį posūkį“, atskiria ją nuo filosofijos, atsisako ugdymo tikslų, paskirties, poveikio ugdytiniui teorijos, nesidomi asmenybės gyvenimu, jos esme, socialine paskirtimi. Šie pedagogai tenkinasi išoriniu pedagoginio proceso organizavimu: kuria mokymo priemones, numato jų naudojimo būdus, modeliuoja pedagoginius veiksmus, naudoja kibernetinius mokymo būdus, renka ir aprašo pedagoginės veiklos faktus, bet nesiima jų interpretuoti filosofiškai. Neopozityvizmą daug kas kritikuoja. Pedagogai neopozityvistai nepajėgūs moksliškai tyrinėti pedagoginio proceso, nes nesieja jo su asmenybės raidos dėsningumais, konkrečiomis, sociokultūrinėmis sąlygomis ir ugdymo galimybių problematika. kilmė pranc. positivisme< positif – pagrįstas atitikmenys: angl. neopositivistic pedagogy vok. neopositivistische Pädagogik rus. педагогика неопозитивизма